patrinti

patrinti
patrìnti, pàtrina, patrýnė Rtr, NdŽ, 1 1. tr. SD258, Sut, N, LL151, Š, spaudžiant kuo nors pabrūžinti: Pàtrini [česnakais] tuos kumpius, tai vis gardesniai būva Alz. Pàtrena [gintarą], i kimba popieriukai Užv. Tokiuo [stebuklu yra] gintaras, kuris patrintas ir sukaitęs šiaudus ir pelus savęsp užkelia SPI183. Patriñ' man nugarą OG32. Išeinam į kiemą, su sniegu akis pàtrenam pàtrenam Grnk. Kaip tik apima miegas, tuoj patrina akis smėliu – ir neužmiega LTR(Rk). Su ta žole patrìntie – ir pūslės pasikelia Dgp. Kap patrýniau, – va vaistai, – ir negirdėt [kojos] kelelio, o buvo gir gir gir Švnč. Da turim drobinių, nu tai va šiurkštesniu reikia patrìnt sprandą Šmn. Su galąstuvu pàtrini [įgeltą vietą], ir nepunta Klm. Burštinio poteriais patrýk, i neskaudės dantį Vrn. Kap pàtrina kiškio taukais, sopulys išeido Rod. Karpą tai reik perpjaut i su nesuaugusiais obuoliukais patrýt Nm. Ta amžinatilsį mano tėtukas paėmė rupkę, patrýnė – i visos karpos nukrito Rs. Apigamas nuog kūno išnyks, jei jį patrinsi tik sudėtu, dar šlapiu kiaušiniu LTR(Srj). Nugydyt naviką – reikia jis patryt vilko dančiu LTR(VšR). Rožes (tokią ligą) atsodina iš Šidlavos švęstu akmineliu patrindami Sln. Po tuo grūšia yra šaknelės, kad kas atkast i patrint, kad aklas, tai praregėt LTR(Brsl). | prk.: Su tavo laišku Laimė ir man patrynė delną J. Bil. ^ Spjaunu i su kulnia patrinu (labai niekinu) Trk. | refl. tr.: Jis nykščiu pasitrýnė smakrą NdŽ. Ji akis pasitrýnė česnaku (kad verktų), ka žmonės manytų, ka ji gailis to savo žmogaus Nm. Dūda pasitrynė nosį ir užsimetė ant pečių savo maišą . Su juodu [baltą siūlę] patrìnsias, nebūs baltumo išmanyti (žymu) Krš.kiek patepti paviršių: Patrinu kvepalu SD252. Blyną šiltą pàtrina sviestu LzŽ. Reik sviesto duonai patrint Vlk. An duonos patrìnk sviesto ir jam (meškinui) duok ir tada tokią duoną ės Eiš. Blyną seniau kepi, tai tik pàtrini skarvadėlę Pv. Patrink petelnę, reiks jau kept Upt. Su muilu [mašinos diržą] patrýniau – nebnulaikysi KlvrŽ. Sravažolių syvais patrýk žaizdą, ir nustos bėgt kraujas Vdžg. Tepalu reikia patrìnt [vežimo] ašis, ba sausos Vrn. Ratus pàtrina, ir važiuoji Rud. Patrìnt ratuo nieko nebuvo, tai senų taukų ar kuo pàtrina Pls. ^ Kakarykū, duos meška taukų, patrinsiu ratus, važinėsi per metus (gaidžio mėgdžiojimas) Pls. | refl. tr.: Kap pàstrinu su taukais blynus, tada soti Rod. Kada kanapes sėja, pasitrina rankas tais taukais, tai pelės kanapių neės Rdm.pašluostyti, nusausinti: Va šitą torielkelę patriñ' momai Ml. 2. tr. pabrūžinti į ką: Patrìnk peilį į pelenus, ir nusišveis Vb. Katė patrynė į staktą keterą ir nusliūkino per tuščius kambarius A.Vaičiul. Drožia prie durų, patrina ant girnapusės kojas J.Mik. Norint nugydyti nuo rankų karpas, reikia jas kelis sykius gerai patrint į tą kiaulidės kertę, kur dažniausia kiaulės mėgsta kasytis LTR(Pn). ^ Patrìnk šikinę an akis – ir pyktis praeis (sakoma pykstančiam) Ds.refl. pasikasyti: Deglė pasitrynė į prygrindinės kerčią i nuejo sau Kv. Taip vargšę botagu sučaižė, kad ji (kiaulė) dabar visą mėnesį styrinės rumbuota ir negalės pasitrinti nei į mietą, nei į tvarto kertę A.Vaičiul. Pasitrina milžinas (stumbras) į pirtelę, tos rąstai byra sp.tr., intr. pabraukyti vieną į kitą: Tai išgirdęs tardytojas iš džiaugsmo patrynė rankas . Delnais patrìnti . | refl.: Man jau geriau patiktų senasai Azijos gyventojų pasisveikinimo būdas, kai susitikę vyrai nosimis pasitrina B.Sruog. 3. tr. trinant paskalbti, pagrumdyti, pamazgoti: Patrìnk pėtmą drabužio, bene išsitrins J. Ka da[r] pàtrini – tuo dailūs [skalbiniai] Nm. Storas tas maišas, sustingo vandeny – nė patrìnt, kaipgi tu tokį patrìnsi? Mžš. | refl. tr.: Kasdien (kasdien dėvėti) pasitrýdavom su kočėlais [skalbinių], i gatava PnmŽ. 4. tr. kiek pamaigyti, pagniaužyti: Gaspadorius nuejo, patrýnė – jeigu tos lupinelės atsilupa, tada tie linai išgulėję Krp. Pàtrina i supranta tujau pat: tujau spalis atsiskira nu to pluošto Yl. Pàtrini paėmęs: ka spaliukai lengvai byra, ta linai jau yra atsigulėję Krž. Da pàtrina [linus] tenai, tie vyrai numano, ka jau atsiklojėję Skrb. Patrìndavo [linus]: ka plūšija tas pluokštas, tai jau traukia lauko ant krašto, veža an dirvos Mšk. Jei drėgnosnis [oras], pàtrini [linus], greit byra tie spygliukai Bsg. 5. tr. NdŽ trinant pagrūsti, pasmulkinti, pamaigyti: Pàtrini kraujažolės lapelius, uždedi ant žaizdos, ir kaipmat nustoja kraujas tekėt Gdr. Kai nepatingsti, tai aguonų pàtrini [į miešimą] Kp. Patrini [apynius] pirštais – tuojau pažaliuoja ir sulimpa, kaip nuo medaus M.Katil. Rugienių miltų deda sumaišius su kiaušinio baltymu: biškį pàtrina su kiaušinio baltymu Sdb.trinant sugrūsti, sumaigyti: Siuvėjas iš tų slyvų kaulelius išmėtė, slyvas patrynė, cukraus pripylė ir padarė marmuledą Dv. 6. tr. sutrypti, sutrempti, sumindžioti: Kiek po žemę patrìnta, pagrūsta linų Rod. Javai paukščių patrintì Pkn. 9. tr. negyvai užspausti, numygti, sutraiškyti: Žąsiukus patrýnė karvės Ad. Buvo dauges [paršiukų], ale patrýnė [kiaulė] Dbč. Kiaulė patriñs paršukus Vrn. Rikterė[jo], kad virsta medžias, būt ir kaulus te patrýnę Kls. Ratus patrýnė man: tik pabyrėj skobakauliai Db. | Kap sprogo [sviedinys], ir patrýnė juos visus Dg. 8. tr. prk. sugadinti: Daug patrýnė gyvenimų liežuviai Ds. Berniukai pàtrina jaunas dieneles, niekur aš negodna tada, niekur nelimpu LzŽ. 9. tr. sunešioti, sudėvėti: Tu tuos čebatus patrìnsi Dv. 10. refl. kiek susitepti, susimurzinti: Pastrýnę kiek marškiniai Dglš. 11. tr. nugraužti iki žaizdos: Patrintų bulių liga (būdinga raiteliams) N. 12. tr. NdŽ, Pc kiek pavyti (šeivas): Aš jau tryniau, dabar tu bent valandelę patrìnk [šeivas] Slnt.kiek pavyti (siūlus į šeivas): Patrìnk šeivon kiek siūlų Klt. 13. tr. kiek pabrazduoti: Kiek parūgsta [ruginė tešla] parnakt, bulbų rytą patrýnė – geriausi blynai Klt. | refl. tr.: Šaknies pastryniau kauliažolynio i sudėjau su medum Klt. 14. refl. kiek pasiglaustyti, pasibrūžinti: Apie mane pastrýnė katinas Aln. 15. refl. pasiniurkyti, pasiglamžyti: Trupučiuką vaikai pastrynė ir išbėgiojo namie Kb. 16. tr. pamylėti, paglamonėti: Per uošvelę naktujau, dukrelę patrýniau (d.) Tvr. | refl.: Ateina bernas vakare an mergą, pasìtrina až pečiaus ir iššliaužia pro dureles Ds. Išeina berniukas, pasìtrina an tvoros su mergaite i jau ženijas Šd. 17. refl. paslampinėti, pasibastyti, nieko neveikiant pabūti: Bernas, pasitrynęs po priemenę, išėjo laukan . Sūneli, nuej tu kur svietan pastrintie, maž ką kas duos Ml. Eitum tu, sūnel, į svietą, pasitrintum apie žmones ir maž daug razumnesnis paliktum BM151(Kri). Pasitrinkime po žmones V.Myk-Put. Štai ant ano suolo visą naktį stimpu kaip kalė. Pamėginkite jūs! Pasitrinkite ant gruodo! J.Gruš. 18. refl. kurį laiką pagyventi: Biškį po miestus buvo pastrýnę Bsg. 19. intr. prk. papriekaištauti: Jis ma[n] patrýnė, ka anojė sutinkanti atvažiuot, o aš – ne Smln.
◊ rankàs patrìnti pradžiugti, pasidžiaugti: Tai vėl išgirdęs, rankas tik patrynęs, sumaniai pamerkė staršinai Žem.
nósį patrìnti akivaizdžiai parodžius sugėdinti: Aš atnešiu kvitą ir patrìnsiu nósį tau Dv.
\ trinti; aptrinti; atitrinti; datrinti; įtrinti; ištrinti; nutrinti; patrinti; parsitrinti; pertrinti; pietrinti; pratrinti; pritrinti; raztrinti; sutrinti; užtrinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • patrinti — patri̇̀nti vksm. Patrýniau sudrėkusius délnus į keliùs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • patrynimas — patrynìmas sm. (2) DŽ; N 1. → patrinti 1: Nuo vieno rozo patrynìmo misliji nustos [sopėti]? Žl. Žmonės gydo naujakaulį, karpas, girgždėles „nukirtimu“, „nurišimu“ arba net patrynimu lavono rankos I.Simon. | refl. NdŽ. 2. CI141 nuotryna: Bulių… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptrinti — aptrìnti, àptrina, aptrynė tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ; MŽ, LL194 1. N kuo nors kiek patrinti, pabrūžinti: Aptrydavo su tuo akmenaičiu, ir neskaudėdavo smilkminiai Pgg. Karpą reik su silkės akimis aptrinti ir tas akis po ugnies pamesti, tad, sako,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • patrynioti — patrỹnioti NdŽ iter. dem. patrinti: 1. KŽ, Yl Patrỹniotau dar lašiniais (kailinius, kad būtų minkštesni) Lp. Kojas patrỹniojau, ir skausmas praejo Kv. Lakateliu išvelėtu rytvakariais patryniok dedervinę IM1878,40. Patryniojant iš viršaus …… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pavaškuoti — tr.; LL175 1. Dkš patrinti, patepti vašku: Pavaškuota yla daug geriau lenda Grš. Kur tik gauna bičių vaško, [siuvėjas] tuojau pavaškuoja LTR(Mrs). Reikia, kad tas siūlas nor kiek pavaškuotas but Krs. 2. patrinti, pablizginti grindų ar pan. tepalu …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sutrinti — sutrìnti, sùtrina, sutrynė tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; Q640, SD1157, SD321,334, H, Sut, N, M, L, LL208 1. trinant sudilinti: Kasmet po tarką sùtrina Ėr. Didžiausis [trintukas], tokio i par penkius metus nesutrìnsi Krš. Su smėliu trini stalą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptepti — aptèpti, àptepa, àptepė tr. K, Š, NdŽ; Q82, MŽ, Sut, N, M, LL128 1. R64, MŽ86 tepant uždėti kokios nors masės sluoksnį: Duonos riekę sviestu aptèpti KI226. Abraką duonos su sviestu aptèpk J. Gal apìtepta medum [duona], kad teip kvėpia Skdt …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitrinti — atitrìnti, atìtrina, atitrynė tr. KŽ, DŽ1, atatrìnti Š, Žl; RtŽ trinant atgaivinti: Atitrynė, dar atgaivino brolį Dr. Ta buvo nuslabnėjusi, stingo čia žemėn – Kazė tik beatitrynė Trk. Sako, vieną dieną buvo nublogęs, subėgo i Norkų šeimyna,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • datrinti — ×datrìnti, dàtrina, datrynė (hibr.) tr. 1. privarginti, nukamuoti: Man ir dàtrina tie darbai Ds. 2. įkyrėti priekaištais, užgraužti: Datrynė ana visus LTR(Ds). trinti; aptrinti; atitrinti; datrinti; įtrinti; ištri …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dvisėti — dvisėti, dvìsi, ėjo intr. atsiduoti, dvokti: Liubystai (žolė), patrinti delno, dvìsi, t. y. smirdi J. Daiktai, ilgai uždaryti spintoje, dvìsi Vl. Trioba, ilgai nevėdinta, dvìsi Vl …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”